- įretėti
- 2 įretė́ti žr. 2 įrietėti: Stuobriai, sieksniais drūti, amžiais intretė́ję A.Baran. | prk.: Seniai anas čia buvo vaiku, o dabar, daboj, kap anretė́jęs (įaugęs, sustambėjęs) Ml. Matos, kad nebejaunas, jau inretė́jęs Trgn. \ retėti; įretėti; suretėti; užretėti
Dictionary of the Lithuanian Language.